Baltijos šalių bendri energetiniai planai vis dar kelia abejonių. Štai neseniai Lietuvoje viešėjęs Latvijos prezidentas Andris Bērziņš labai aptakiai kalbėjo apie prisidėjimą prie VAE projekto, nors Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves, apsilankęs Lietuvoje, pareiškė, kad tikriausiai prisidės tik pinigais (nes estai laikosi žodžio). Tačiau dažniausiai valdžios vyrai „blogas žinias“ stengiasi pranešti per žemesnio rango valdininkus.
Tai ir įvyko neseniai Briuselyje vykusiame ES Vadovų Tarybos posėdyje, kur Latvijos ūkio ministras Daniels Pavluts pareiškė, kad Latvija nesiekia atsijungti nuo Rusijos energetikos sistemos, nes ten jai būsią saugiau. Ši žinia griauna taip sunkiai prasidėjusį Baltijos šalių realų jungimąsi prie ENTSO–E bei komplikuoja naujos VAE projektą – likus BRELL elektros energetinėje sistemoje naujosios branduolinės jėgainės darbo ritmas priklausys nuo rusų dispečerių gerų norų.







Antra – su Rusija dar kebliau negu su Lenkija, nes tai ne tik monopolinės teorijos (taip vadinamo vienintelio krano) didelis ekonominis poveikis Lietuvai ir visoms Baltijos šalims išlieka, bet politikos įtaka buvo, yra ir bus tol kol Karaliaučius bus rusų, o Rusijoje bus gaivinamas SSSR sapnas. SSSR pamatai taip pat padėti – įkurta Eurazijos sąjunga (Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas), kuri juridiškai įsigalioja jau nuo 2012m sausio 1d. Taip pat nepamirškim, kad tik kelios savaitės kaip Medvedevas prasitarė – sutarėm su JAV bendradarbiauti pasiskirstant „saugoti“ Europą SEKTORIAIS, o kaip prieita tokio pasiskirstymo įtvirtinimo NATO popieriuose – JAV komentuoti atsisako? Kas tie NATO, o tiksliau - JAV ir Rusijos gynybos sektoriai Europoje, o svarbiausia – kokiomis platumomis juos „žymėjo“ ir aptarinėjo Rusijos su JAV prezidentai ar diplomatai - taip Medvedevas ir nepasakė, bet baisiausia – kad tai daroma šiais laikais nežinant nei tiems kurie skirstomi nei viso pasaulio žmonijos bendrijai? Sveika nuojauta sako, kad sektorių sandūra neturėtų labai nukrypti nuo Molotovo-Ribentropo fakto nubrėžtos linijos, kuri po karo gerokai pasistūmė į pralaimėtojų pusę ir siekė net Berlyną?
Todėl aš nelinkęs IAE statybos sėkmės kalusimą svarstyti atskirai nevertinant visų statybai poveikių ir ypač - politinio poveikio.