English (United Kingdom)   Estonian - et   Lithuanian (Lietuva)   Latvian

Reklama

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Translate

Browse this website in:
Pradžia Kronika / Chronicle Latvių demaršas

Latvių demaršas

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Baltijos šalių bendri energetiniai planai vis dar kelia abejonių. Štai neseniai Lietuvoje viešėjęs Latvijos prezidentas Andris Bērziņš labai aptakiai kalbėjo apie prisidėjimą prie VAE projekto, nors Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves, apsilankęs Lietuvoje, pareiškė, kad tikriausiai prisidės tik pinigais (nes estai laikosi žodžio). Tačiau dažniausiai valdžios vyrai „blogas žinias“ stengiasi pranešti per žemesnio rango valdininkus.

Tai ir įvyko neseniai Briuselyje vykusiame ES Vadovų Tarybos posėdyje, kur  Latvijos ūkio ministras Daniels Pavluts pareiškė, kad Latvija nesiekia atsijungti nuo Rusijos energetikos sistemos, nes ten jai būsią saugiau. Ši žinia griauna taip sunkiai prasidėjusį Baltijos šalių realų jungimąsi prie ENTSO–E  bei komplikuoja naujos VAE projektą – likus BRELL elektros energetinėje sistemoje  naujosios  branduolinės jėgainės darbo ritmas priklausys nuo rusų dispečerių gerų norų.

 
Komentarai (2)
2 Sekmadienis, 11 Gruodis 2011 10:22
kostas
O lenkai atsisakė prisidėti prie VAE išvis! Kažkaip tas projektas daug kam nemielas. Ar ne laikas sumažinti ambicijų kartelę?
1 Sekmadienis, 11 Gruodis 2011 10:17
Severinas
Straipsnyje išsakyta tikra tiesa, kad Lietuvai susitart su tiek kaimynų – sudėtinga. Apie Latvių ūkio ministro elgesį jau nekalbu...? Visos Baltijos šalys priklausys nuo Rusijos elektros sistemos ir tai tęsis tol, kol bus esamos elektros linijos, o jos bus visados. Bet išnaudokim kiekvieną galimybę tokia priklausomybei mažinti, arba stenkimės ją suvesti iki nykstamai mažos ir neturinčios mūsų ekonomikai lemiamos įtakos. Tai įmanoma tik turint alternatyvą - kai su rusais elektros linijos bus sujungtos dažnio keitikliais, o ne taip kaip dabar planuojama - su Vakarais susijungti per dažnio keitiklius. Taip suprantu - jungties klausimas su Lenkija tikrai sudėtingas ir politiškai sunkus ypač šiuo metu kaip santykiai vis blogėja, bet kodėl dažnio keitikliai statomi ryšiams su Lenkija, bet ne su Baltarusija – man taip ir neaišku? Tokiems techniniams sprendimams gali trukdyt tik Rusija, o greičiausiai - Rusijos atstovai Lietuvoje.
Antra – su Rusija dar kebliau negu su Lenkija, nes tai ne tik monopolinės teorijos (taip vadinamo vienintelio krano) didelis ekonominis poveikis Lietuvai ir visoms Baltijos šalims išlieka, bet politikos įtaka buvo, yra ir bus tol kol Karaliaučius bus rusų, o Rusijoje bus gaivinamas SSSR sapnas. SSSR pamatai taip pat padėti – įkurta Eurazijos sąjunga (Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas), kuri juridiškai įsigalioja jau nuo 2012m sausio 1d. Taip pat nepamirškim, kad tik kelios savaitės kaip Medvedevas prasitarė – sutarėm su JAV bendradarbiauti pasiskirstant „saugoti“ Europą SEKTORIAIS, o kaip prieita tokio pasiskirstymo įtvirtinimo NATO popieriuose – JAV komentuoti atsisako? Kas tie NATO, o tiksliau - JAV ir Rusijos gynybos sektoriai Europoje, o svarbiausia – kokiomis platumomis juos „žymėjo“ ir aptarinėjo Rusijos su JAV prezidentai ar diplomatai - taip Medvedevas ir nepasakė, bet baisiausia – kad tai daroma šiais laikais nežinant nei tiems kurie skirstomi nei viso pasaulio žmonijos bendrijai? Sveika nuojauta sako, kad sektorių sandūra neturėtų labai nukrypti nuo Molotovo-Ribentropo fakto nubrėžtos linijos, kuri po karo gerokai pasistūmė į pralaimėtojų pusę ir siekė net Berlyną?
Todėl aš nelinkęs IAE statybos sėkmės kalusimą svarstyti atskirai nevertinant visų statybai poveikių ir ypač - politinio poveikio.

Pridėti komentarą

Jūsų vardas:
Komentaras: