Lietuvos vyriausybės nusistatymas bet kokia kaina pastatyti branduolinę jėgainę stebina savo atkaklumu, bei neatsakingumu. Galimai iki 7,4 mlrd. USD kainuosianti VAE nei pagal jokią schemą negali tapti Lietuvos nuosavybe, o tik apie dvidešimčiai metų, manipuliuojant VIAP ir kainų indeksais, ženkliai pakels elektros energijos kainas ir apsunkins nacionalinio verslo vystymąsi. Kita vertus rytų kaimynės brutaliai stumiamos dar dvi branduolinės jėgainės istorines baltų žemes pavers labai nepatraukliomis gyventi teritorijomis ne tik baltams, bet ir bet kurios tautos žmonėms. Dabar yra susidariusi tokia situacija, kad norint reikalauti sustabdyti Karaliaučiaus ir Astravo AE statybas, reikia atsisakyti statyti ir VAE.
Tinklalapyje VilNews spalio 18 dieną pasirodė Aage Myhre straipsnis „Tiksinti laiko bomba“ (http://vilnews.com/?p=9374). Straipsnio pradžioje autorė retoriškai klausia, kodėl niekas neskambina varpais, kai Europos centre, Lietuvoje ir aplink ją statomos (ar planuojamos statyti) net trys branduolinės jėgainės? Ar jau pamirštos Černobilio pamokos, ar dar neišmoktos Fukušimos pamokos? Autorė sunkiai įsivaizduoja, kaip ji galėtų gyventi Vilniuje, apsupta net trijų AE. Ta atominė kaimynystė tikrai bus negatyvus faktorius, pasirenkant tiek gyventi, tiek ir kurti verslą šiame regione, nes niekas negali paneigti, kad branduolinė energetika kartu su jos atliekomis yra aukštos rizikos technologija, brangi technologija, bei netinkama technologija tankiai apgyvendintose teritorijose.
Tuo tarpu World Nucler News (www.world-nucler-news.org) dar spalio 7 dieną pranešė, kad galų gale pasibaigė virš keturių metų trukęs teismų maratonas, kuriame Hitachi kompanija (mūsų vyriausybės pasirinktas strateginis investuotojas statyti Visagino AE) bylinėjosi su japonų kompanija Chubu Electric Power dėl ABWR reaktoriaus žemo slėgio turbinos blogos kokybės. Chubu Electric Power kompanija įrodė, kad Hitachi gamybos turbina jiems padarė didelių nuostolių dėl remonto ir prastovų, bei prisiteisė 1,17 mlrd. USD (World Nucler News informacija). Ko gero ilgas bylinėjimasis ir jo pabaiga mūsų vyriausybės pasirinktam investuotojui nėra maloni.
Šiuo metu veikia 5 Hitachi gamybos ABWR tipo reaktoriai ir kaip informuoja Bellona (http://www.bellona.org/articles/articles_2011/hitachi_lithuania ) ir kiti reaktoriai dėl įvairių priežasčių (taisymo, valdymo trukdžių ir kita) dirba tik 50 proc. savo darbo laiko. O tuo tarpu spalio mėnesį atvykę Hitachi atstovai, pradėdami savo viešųjų ryšių programą, įtikinamai kalbėjo apie sėkmingą kompanijos veiklą ir jų verslo pradžią Lietuvoje, bei pabrėžė, kad firma čia investuos ir į kitus energetinius projektus. Aišku apie problemas su ABWR neužsiminė nei jie, nei vietinė žiniasklaida. Galima suprasti mūsų dabartinės vyriausybės vadovus, susidarius „palankioms“ aplinkybėms po kovo 11 dienos įvykių Fukušimos branduolinėje jėgainėje, pigiai nusipirkti VAE reaktorius ir kita, tačiau kaip rodo paprasta gyvenimiška patirtis – pigus daiktas retai būna tinkamas daiktas.
Naujos III+ kartos reaktoriai jau ne už kalnų. Štai 2011 m. spalio 13 d. agentūra REUTERS pranešė, kad JAV Branduolinio reguliavimo komisija (Nuclear Regulatory Commission – NRC) tiki, kad kompanijos Westinghouse Electric reaktorius AP1000 tikrai bus 2012 metais sertifikuotas, tuo tarpu naujojo GE – Hitachi Nuclear Energy konstrukcijos reaktoriaus ESBWR sertifikavimas nukeltas. Nors NRC atstovas Scott Burnell nurodė, kad tai atlikta, norint galutinai ištirti Fukušimos avarijos pasekmes, vis tik tai dar vienas akmenukas į kompanijos Hitachi vartus.
Spalio mėnesį pasigirdo dar viena energetinė naujiena – neseniai per Žinių radiją Premjeras pareiškė, kad veikiant jungtims su Lenkija, Švedija, bei per Estiją su Suomija, Baltijos šalių elektros energetinė sistema tikrai bus sinchronizuota su Vakarų Europos energetine sistema. Tai tikrai turėtų būti gera naujiena, juolab kad to reikalauja ir Seimo priimti dokumentai. Bet tuomet reikia pradėti konsultacijas kur perkelti jau suprojektuotą Alytuje nuolatinės srovės intarpą? Taigi dar viena galimybė galimybių studijai...