Atominiai berniukai jau primiršo 2011 m. kovo 11 dieną, Japoniją, Fukušimą ir vėl rodo senas skaidres, besigirdami kaip puikiai atrodys saugiausia pasaulyje VAE. Tuo tarpu jau ir Vilniuje minia žmonių protestuoja dėl planuojamų atominių elektrinių statybų, o vakarų ekspertai ruošdami naujas energetines strategijas atidžiai ir pakankamai įtariai pradeda vertinti atominės energetikos naudą.
Neseniai žiniasklaidoje naujasis Ignalinos AE vadovas pareiškė, kad visiškam IAE uždarymui prireiks virš 10 mlrd. Lt, o uždarymas truks net iki 2029 m. Pinigų tikimasi gauti iš ES, tačiau abejojama ar tokiam ilgam laikotarpiui tikrai bus užtikrintas finansavimas iš šalies. Tuo tarpu Premjeras tvirtina, kad beveik jau surastas tas „gerasis ir turtingasis, pelno nesiekiantis“ investuotojas ir kad branduolinės jėgainės statybos darbai prasidės 2014 m., o savo „branduolinę“ elektrą turėsime jau 2020 m. Visa tai skamba viliojančiai, tačiau tenka dar kartą suabejoti, ar branduolinė energetika tikrai yra pigiausia, jeigu kartu skaičiuosime ir jėgainės uždarymo kaštus. Taigi susumavus uždarymo kaštus (10 mlrd. Lt) ir statybos kaštus (apie 12 mlrd. Lt) paaiškėja, kad tai vienas iš brangiausių elektros gamybos būdų. Atominiams berniukams tai nė motais, nes jau ir IAE branduolinio kuro atliekas prižiūrės bei naująją VAE uždarinės kitos lietuvių kartos (jei iš vis dar jų bus, nes naujausi gyventojų surašymo duomenys pakankamai pesimistiški).
Amerikos Westinghause firma neoficialiai įvardijama, kaip labiausiai tikėtinas VAE strateginis investuotojas, tikrai galėtų turėti interesų Rytų Europoje, ypač jeigu jai pavyktų laimėti čekų, lenkų ir lietuvių projektus. Neseniai Druskininkuose vykusioje konferencijoje apie mažuosius branduolinius reaktorius Westinghause atstovai pristatė AP-1000 branduolinį reaktorių ir naują branduolinių jėgainių įrengimo koncepciją – kuo daugiau branduolinių jėgainių agregatų gaminti gamykloje (net 350 MW ir galingesnius reaktorius), taigi įrengti tokio lygio gamyklą kur nors Rytų Europoje (pvz., Čekijoje) tikrai galėtų būti patraukli idėja.
Įdomi ir Prezidentūros pozicija. Prezidentė neseniai pareiškė, kad nenorėtų, kad sandoris su amerikiečiais pasibaigtų taip, kaip kad pasibaigė su Williams. Kas tai? Ar pagrįstos abejonės, kad „gerų, turtingų bei pelno nesiekiančių“ investuotojų nebūna, tiesiog nenoras susidėti su amerikiečiais, ar nepasitikėjimas tuo, ką daro Sekmokas (ar Kubilius).
Belieka tikėti, kad sveikas protas ir sveika ekonominė logika laimės, o atominiai berniukai baigs rengti įvairias brangias studijas ir statyti virtualias branduolines jėgaines, švaistydami, deja, realius mūsų visų pinigus. Kojomis balsuojanti (migruojanti) Lietuva tai mato ir daro savo sprendimus...