Praėjusią savaitę (rugpjūčio 25-28 dienomis) vykusi konferencija „Energetikos ekonomika, politika ir tiekimo saugumas: išgyvenimas globalios krizės sąlygomis“ buvo svarbus įvykis mūsų energetikams ir ekonomistams – buvo galimybė pasitikrinti mūsų siekius ir galimybes. Atidarydamas konferenciją energetikos ministras A. Sekmokas labai dalykiškai pristatė Lietuvos energetikos vystymo gaires, nurodydamas ir naujų elektros energetikos jungčių įrengimo grafikus, dujų ūkio pertvarkymą pagal ES 3-ją energetikos direktyvą, dujotiekio sujungimo su Lenkijos dujų tinklais būtinybę ir galimybes tai atlikti. Taip pat buvo labai tvirtai pabrėžta elektros sinchroninio ryšio su kontinentine ES būtinybė. Tiesa, pranešimo tezes kažkaip keistai iliustravo rodomos skaidrės, kur aiškiai matėsi planuojamas statyti Alytuje (o ne Visagine) tarpsisteminės jungties Pol – Lit  nuolatinės srovės intarpas, planuojama VAE galia ir kita, o tai aiškiai rodė kad liekame Rusijos elektros energijos reguliavimo sistemoje. Nors ministras ypač pabrėžė visų vykdomų projektų skaidrumo svarbą, daugeliui taip ir liko neaiškūs skaidrių ir teksto neatitikimai.

Pristatant VAE projektą (Lubov Kotzeva, Rothschild) svarbiausiu akcentu įvardijo jau esančios infrastruktūros panaudojimą, tačiau kai vienas svečias iš Anglijos klausdamas suabejojo, ar pilnai įvertintas visas VAE energetinis balansas, pranešėja sutriko. Svečio nuomone, jei tokia jėgainė veiktų šalia Londono, tuomet galima tikėtis pakankamo jos efektyvumo, nes be elektros gamybos būtų galima panaudoti ir šilumą, o čia vėl bus šildomas ežeras.